pramonėlė

pramonė̃lė sf. (2) 1. pramoga, pramanėlė: Sueję va pasbovykit, ir bus pramonė̃lė, nereiks galulaukėm lakstyt Skdt. Sugriuvo pečius (kaimynė pagimdė) – bus moterom pramonė̃lė Kb. Puotų nekelk, pramonėlių nereikalingų nedaryk – ir dvarui užsimokėsi, ir duonelės priteksi Pron. 2. proga (išgerti): Aš nueisiu Jurgio sveikyt, jis ateis sveikyt – pramonė̃lė! Mžš.